Antiklinorijus

Antiklinorijus (iš anti… ir sen. gr. klinō – 'lenkiu' + oros – 'kalnas') – stambus ir sudėtingas išlenktas Žemės plutos geologinis darinys, kurį sudaro daug besikaitaliojančių raukšlių (antiklinų, sinklinų).^[1] Jos suformuoja vieną bendrą antiklinos tipo pakilumą, kurios didelis spindulys.^[1] Dariniui būdinga pailga forma,^[2] nedideli sparnų polinkio kampai.^[1]

Antiklinorijai susiformuoja geosinklinose, kai Žemės pluta ilgą laiką kyla ir raukšlėjasi.^[3] Dažniausiai nemažą plotą (keletą šimtų kilometrų) užimanti antiklininė smulkių raukšlių virtinės išgauba paviršiaus reljefe suformuoja kalnagūbrius (tarp jų Didysis Kaukazo kalnagūbris, Uraltau, Tarbagatajus).^[1]

Šios geologinės struktūros raukšlės šlaituose pereina į stūmius ir antstūmius.^[3] Raukšlių ašinių plokštumų išsidėstymas primena vėduoklę.^[2] Didelių magmos intruzijų pasitaiko vidurinėse dalyse.^[3] Seniausios uolienos paviršiuje atsiveria ties antiklinorijaus ašimi, o šonuose jos jaunesnės^[1] (šalimais esančiuose sinklinorijuose paviršiuje atsiveria jaunesnės ir ne tokios metamorfizuotos uolienos).^[3]

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2 1,3 1,4} A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 10-11.
2. ↑ ^{2,0 2,1} Antiklinorijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-01-19.
3. ↑ ^{3,0 3,1 3,2 3,3} Antiklinorijus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 252 psl.