Averunkas

Averunkas (lot. Averruncus, sen. gr. Αποτροπαιος – 'nukreipiantis nelaimę') – epitetas bet kokios dievybės, kuri nukreipia blogį, kančią ar pavojų.^[1] Šį epitetą vartojo romėnai, jo atitikmuo senovės graikų kalboje – Αποτροπαιος.^[2] Kita vertus, romėnų rašytojas Aulas Gelijus teigė, kad Averunkas – viena iš potencialiai žmonių atžvilgiu žalingai veikiančių dievybių, kurias reikia permaldauti, nes galinčios tiek sukelti nelaimę žmonėms, pakenkti derliui, tiek užkirsti tam kelią.^[3]

Senovės graikai tokią dievybę vadino įvairiais vardais ir priskyrė epitetus: „sergstintis nuo nelaimės“ (ἀλεξίκακος), „gydantis“ (ἀκέσιος), „išvaduotojas“ (λυτήριος), „nukreipėjas [nelaimių]“ (ἀποπομπαίος).^[1]

1. ↑ ^{1,0 1,1} Аверрунк. Любкер Фридрих. Иллюстрированный словарь античности / И. Пименова. — М. : Эксмо, 2005. — 1344 с.
2. ↑ William Ramsay. A Manual of Roman Antiquities, C. Griffin, 1876, p. 320.
3. ↑ Aulus Gellius, Noctes Atticae 5.12.14: In istis autem diis, quos placari oportet, uti mala a nobis vel a frugibus natis amoliantur, Auruncus quoque habetur.