Britanis (angl. britannium), britaniškasis metalas (angl. Britannia metal) – piuterio (angl. pewter) tipo lydinys, mėgstamas dėl sidabrinės spalvos. Dažniausiai jį sudaro 92% alavo, 6% stibio ir 2% vario.[1]
Britanis pirmą kartą pagamintas[2] 1769 ar 1770 m. Jį išrado Džeimsas Vikersas (James Vickers). Lydinys pradžioje, kol jį pagal sutartį gamino Šefildo gamintojai Ebenezeris Henkokas (Ebenezer Hancock) ir Ričardas Džesopas (Richard Jessop), vadintas angl. Vickers White Metal 'Vikerso baltasis metalas'. 1776 m. lydinį ėmė gaminti pats Vikersas, kuris buvo jo gamybos licencijos savininkas iki mirties 1809 m. Tada kompanija atiteko jo sūnui Džonui ir žentui Elijai Vestui (Elijah West). 1836 m. kompanija buvo parduota Džono Vikerso sūnėnui Ebenezeriui Steisiui (Ebenezer Stacey; Hannah Vickers ir John Stacey sūnus).
Britanis yra specifinė piuterio atmaina, kuriai rinkodaros sumetimais suteiktas savas pavadinimas prekinis ženklas. Britanis kartais vadinamas angl. Britannia Ware.[3] Prancūzijoje gaminamas britanis vadinamas pranc. métal argentin ar Minofor.
Gaminiai iš britanio dažniau tekinami, negu liejami.[3] Britanis lydosi +255 °C temperatūroje.[4]
1846 m. buvo sukurta elektrocheminio dengimo sidabru technologija, nuo tada britanis plačiai imtas naudoti kaip pamatinis metalas sidabru dengtiems stalo įrankiams ir kitiems namų reikmenims.[5] Anglų kalboje naudojama santrumpa EPBM, kuri reiškia angl. electroplated Britannia metal 'elektrochemiškai dengtas britanis'. Dengtas britanis paprastai buvo naudotas kaip pigesnis sidabru dengto naujasidabrio (EPNS angl. electroplated nickel silver ' 'elektrochemiškai dengtas naujasidabris'), kuris tvirtesnis už britanį, pakaitalas.
Iš britanio gaminamos kasmet įteikiamos Oskarų statulėlės. Jos gaminamos iš britanio ir dengiamos auksu[6]
Britanis (kitaip britaniškasis metalas) neturi būti painiojamas su Britanijos sidabru, didelio grynumo sidabro lydiniu.