Hao

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

18°04′ p. pl. 140°56′ v. ilg. / 18.067°š. pl. 140.933°r. ilg. / 18.067; 140.933

Hao (pranc. Hao), dar vadinamas Haorangiu – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Prancūzijos Polinezijoje, vienas didžiausių Tuamotu salyne. Yra pietrytinėje salyno pusėje, 920 km į rytus nuo Taičio. Plotas – 47 km², su lagūna – 720 km².

Atolas nusidriekęs iš šiaurės vakarų į pietryčius 50 km, plotis iki 14 km. Atolo žiede yra vienas laivuojamas sąsiauris (šiaurės vakaruose). Koralinės salos žemos (iki 3 m).

2017 m. Hao atole gyveno 1027 žmonės.^[1] Pagrindinė gyvenvietė Otepa. Šiaurinėje dalyje yra oro uostas (buvęs karinis aerodromas). Verčiamasi perlų rinkimu, kopros paruošimu, turizmu. Hao atolas kartu su aplinkinėmis salomis sudaro Hao komuną.

Pirmieji europiečiai, pasiekę Hao, buvo ispanai Pedras Fernandesas de Kirosas (1606 m.) ir Chosė Andija i Varela (1774 m.). Prancūzų keliautojas Luisas Antuanas de Bugenvilis ją pavadino „Arfos sala“. 1820 m. Hao pasiekė Fadėjaus Belinshauzeno ekspedicija. XX a. veikė svarbi karinė bazė, iš kurios koordinuoti branduoliniai bandymai Mururoa atole. Greta bazės veikė ligoninė, vandens gryninimo stotis, elektrinė. 2002 m. bazė uždaryta.

• 
  Hao kapinės
• 
  Hao atolas. Otepos apylinkės
• 
  Lėktuvas Hao oro uoste

1. ↑ Recensement de 2017 – Répartition de la population de la Polynésie française par îles, Institut de la statistique de la Polynésie française (ISPF)