Hirdas

Kitos reikšmės – Hirdas (reikšmės).

Hirdas – aukšto asmens (karaliaus) ginkluotų vyrų palyda (hirdmanai ar huskarlai), vėliau – karaliaus kariuomenės branduolys (gvardija), taip pat – karaliaus dvaro svita. Pagal funkcijas artimas slavų družinai.

Pirmiausia Norvegijoje hirdu (norv. hird) vadino aukšto asmens ginkluotų vyrų palydą.^[1] Vėliau hirdu ėmė vadinti karaliaus kariuomenės branduolį (gvardiją) ir net karaliaus dvaro svitą.^[2]

Terminas kilęs iš sen. skand. hirð, o šis galbūt iš s. angl. hir(e)d 'šeimynykščiai, šeima, palyda, dvaras (svita)'^[3] ar seno germaniško atitikmens heirat 'santuoka', kur abu žodžiai galbūt galėjo reikšti ir 'vyrų grupė'. Terminas hird buvo dažnai naudojamas skandinavų sagose ir įstatymų rinkiniuose. Sagos buvo daugiausia užrašytos XII a. naudojant to meto kalbą, tad hird yra viduramžių terminas. Nėra aišku, kokį dar senesnį terminą jis pakeitė, nors danų šaltiniuose Knutą Didįjį lydėję kariai vadinti hlid ar lið.

Valdant Norvegijos karaliui Hokonui IV (norv. Håkon IV; 1204–1263) Norvegijos hirdas nebuvo vien karinis darinys. Jame atsirado padaliniai su žemynui būdinga paskirtimi:

• kertilsveinr (pažodžiui 'žvakių vyrai') – hirdo ceremonijose laikydavo žvakes, lyginami su ginklanešiais;
• hirdmenn – eiliniai profesionalūs kariai;
• skutilsveinr (pažodžiui stalo vyrai) – riterių atitikmuo.
• gestir – nekilmingi vyrai, gaudavę perpus mažesnę algą, veikę kaip savotiška žvalgybos tarnyba. Jie negalėdavo sėdėti prie vieno stalo su karaliumi, išskyrus Kalėdas ir Velykas, kai susirinkdavo visas hirdas ir skaitydavo hirdo įstatymų kodekso (norv. Hirdskrå) ištraukas.

Iš aukštesnės padėties hirdo narių atrinkdavo žmones, kuriuos paskirdavo veikti kaip karaliaus atstovus (pareigūnus). Pareigūnus, paskirtus ne iš hirdo, paprastai įtraukdavo į hirdą.

Valdant Hokonui V (norv. Håkon V; 1299–1319) vietoj skandinaviškų titulų ėmė naudoti žemyninės kilmės titulus. Norvegijos karaliaus hirdas buvo laikomas lygiųjų bendruomene, riteriška karių korporacija, kurioje karalius, atseit, tebuvo pirmas tarp lygių.

1. ↑ Šis germanams tradicinis darinys šiuolaikinėje literatūroje dažnai vadinamas vok. Gefolgschaft 'pasekėjų grupė'. Tokią praktiką turėjo perėmę ir vėlyvieji romėnai, vadinę tokių dalinių narius buceliarijais arba, dažniau, lot. comitatus 'kompanija, ginkluota grupė'.
2. ↑ Gjerset, Knut (1915). History of the Norwegian People, Volumes I. The MacMillan Company. ISBN none.
3. ↑ hirð. In: Cleasby R., Vigfusson G. (1874) Icelandic-English Dictionary