Jarurai | |
---|---|
Jarurai išsirengę medžioti ir rankioti (1993 m.)
| |
Gyventojų skaičius | 7269 (2001 m.) |
Populiacija šalyse | Venesuela ( Apūrė (valstija)) |
Kalba (-os) | jarurų |
Religijos | vietinis tikėjimas, krikščionybė (katalikybė) |
Giminingos etninės grupės | ? |
Jarurai (Yaruro) arba pumiai (Pumé) – indėnų tauta, gyvenanti Venesueloje, Apurės valstijos pietuose, prie Gvačaros ir Sinaruko upių. Gyventojų skaičius – šiek tiek virš 7000. Jarurų kalba neaiškios kilmės, laikoma izoliuota (galbūt susijusi su Ekvadore vartota esmeraldiečių kalba). Tikintieji daugiausia katalikai, nors išlikę daug prigimtinės tikybos bruožų.
Jarurai su europiečiais susidūrė nuo XVII–XVIII a. Daugiau paveikti buvo paupiuose gyvenę jarurai, o gyvenantys savanose (Ljanose) gana išlaikė savitą gyvenimo būdą.
Tradiciškai verčiasi rankiojimu upių krantuose (ypač vėžlių ir krokodilų kiaušinių), upių gyvūnų (ypač krokodilų) medžiokle, žvejyba. Nuo XX a. antros pusės vis didesnę reikšmę įgija žemdirbystė. Pagrindiniai amatai – puodininkystė, krepšių pynimas.
Įprastas būstas – užuovėja iš šakų ir lapų (sausuoju metų laiku) arba pusapskritė palapinė.
Giminė vedama pagal motiną, santuoka matrilokalinė. Gentis dalijasi į dvi egzogamines fratrijas. Būdingas šamanizmas, mitai apie Didžiąją Motiną (Puaną) ir jos sūnus (Jaguarą ir Vandeninę Gyvatę). Jarurai gana ženkliai buvo paveikti akultūracijos.[1]