Kanenta (lot. Canens) – dainos personifikacija romėnų mitologijoje, nimfa iš Lacijaus. Tėvai – Janas ir Venilija.[1]
Kadangi Kanentos vyras Pikas paniekinęs kerėtojos Kirkės meilę, ši pavertusi jį geniu. Kanenta bergždžiai ieškojusi vyro šešetą dienų ir naktų, tuomet įšokusi Tibro upėn. Sudainavusi paskutinę dainą, mirė.[1][2]