Mundai – Pietų Azijos tautų grupė, gyvenanti daugiausia vidurio ir rytų Indijoje (Orisoje, Dhžarkhande, Vakarų Bengalijoje ir kt.), taip pat vietomis Bangladeše. Populiacija – >9 mln. žmonių. Tai austroazijiečių tautos, kalbančios mundų kalbomis. Taip pat vartoja hindi, bengalų, orijų ir kitas gretimų tautų kalbas. Tikyba daugiausia tradicinė arba persimaišiusi su hinduizmu, dalis mundų – krikščionys.
Išskiriamos šios mundų tautos:
Svarbiausias verslas – ariamoji ir lydiminė žemdirbystė (ankštiniai augalai, kukurūzai, ryžiai, soros), verčiasi ir upine žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Amatai: pynimas, puodininkystė, medžio apdirbimas. Dalis dirba samdomus darbus, gamina džiutą, statybose, šachtose. Mundai turi tautinę inteligentiją, dalis dalyvauja maoistiniuose judėjimuose.[1]
Į dabartinės Indijos teritoriją mundų protėviai (eneolito vadinamieji varinių lobių ir geltonosios keramikos kultūros atstovai) III–II tūkstm. pr. m. e. atsikėlė iš Pietryčių Azijos,[2] ir pirmiausia paplito Mahanadės baseine.[3] Didelė dalis mundų vėliau sumišo su kitomis indų tautomis (dravidais, arijais).