Paludamentas (lot. paludamentum) – apsiaustas, kuriuos dėvėdavo Romos respublikos ir imperijos karo vadai. Romos imperatorius, kaip vyriausiuosius Romos karo vadus, skulptūrose ir monetose labai dažnai vaizduodavo su paludamentais.
Paludamentas – tai apsiaustas, susegamas ant vieno peties, paprastai tamsiai ar skaisčiai raudonas, purpurinis[1], kartais – baltas.
Paludamentą prie peties susegdavo sage fibula, kurios forma skirtingais laikais buvo skirtinga. Paludamento užsivilkimas buvo laikomas ceremoniniu pasirengimo karui veiksmu.
Paludamentus vilkėdavo armijos vadas, pagrindiniai jo karininkai ir asmeniniai padėjėjai. Simboline prasme paludamentas smarkiai skyrėsi nuo žemųjų karininkų ir kareivių sagumų bei taikos drabužio togos. Romos magistratas, gavęs imperiumą iš Comitia Curiata ir davęs priesaką Kapitolijuje, išžygiuodavo iš miesto vilkėdamas paludamentą ir lydimas liktorių, kurie irgi vilkėdavo paludamentus. Po šios ceremonijos magistratas negalėdavo įeiti į miestą, kol oficialiai neatsisakydavo šio karinės galios simbolio. Ši ceremonija būdavo tokia rimta, kad jos laikydavosi net imperatoriai. Pvz., Ciceronas kaltina Gajų Veresą (lot. Gaius Verres), kad šis smarkiai nusižengė „contra auspicia, contra omnes divinas et humanas religiones“, nes išėjęs iš miesto vilkėdamas paludamentą, jis po to neštuvuose grįžo į miestą aplankyti savo meilužės.
Vilkimas paludamentas būdavo priekyje atviras, siekdavo kelius ar šiek tiek žemiau, laisvai kabojo nuo pečių, susegtas skersai krūtinę sage. Buvo diskutuojama, ant kurio peties paludamentas būdavo susegamas, nes skirtinguose atvaizduose tai buvo skirtingai vaizduojama. Visgi manoma, kad susegimo vieta priklausė nuo vilkėjimo patogumo, kad leistų laisvai judėti. Dažniausiai būdavo susegama ties dešiniu pečiu, kad dešinė ranka liktų laisva.
Paludamentas laikomas graikiškos chlamidos atitikmeniu.