Preegzistencija – tikėjimas sielos egzistavimu iki pradėjimo.[1]
Tikėjimas preegzistencija sutinkamas tarp Sibiro genčių, finougrų, Afrikoje ir Okeanijoje.[1] Protėvių, mirusiųjų pasaulis esąs ir dar neužgimusių sielų buveinė.[1] Apie tikėjimą preegzistencija lietuvių tradicijoje patikimų duomenų nėra.[1]
Kad siela egzistuojanti iki pradėjimo, tvirtino Platonas, taip esą dėl to, kad siela – dvasinė ir nemari.[2] Mokymo apie sielos preegzistenciją požymiai aptinkami krikščionių teologų Klemenso Aleksandriečio ir Origeno darbuose.[2] Pagal Origeno mokymą, siela sutverta vien dvasinei laisvės būčiai, tačiau nusikaltusi ir dėl to pasmerkta apvalymo procesui kūniškame pavidale.[2] Konstantinopolio II susirinkimas, vykęs 553 m., šį mokymą paskelbė eretišku.[2]
Kai kurie žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį ir apymirtines patirtis, teigia matę egzistencijos prieš pradėjimą vizijas, pasirinkę savo gyvenimo kelią bei tėvus.[3] Šamanai, mediumai taip pat teigia, kad gali bendrauti su dar neužsimezgusia gyvybės forma.[3]
{{cite journal}}
: Patikrinkite date reikšmes: |date=
(pagalba)