Selvansas

Selvansas (Selvans) – ganyklų ir miškų dievas etruskų mitologijoje; atitinka romėnų Silvaną.^[1]

Ant bronzinių Pjačencos kepenų (avies kepenų modelio) Selvanso vardas įrašytas dukart.^[2] Etrūrijoje šio dievo kultas buvo plačiai paplitęs.^[1] Aptikta nemažai apžadinių aukų, kurių įrašuose nurodoma, kad jos dedikuotos Selvansui; daugiausia tai bronzinės statulėlės.^[2] Šiuose įrašuose Selvansas įvardijamas įvairiais epitetais – canzate, enizpeta, sanchuneta, taip pat Selvansl Tularias („sienų Selvansas“).^[2] Pastarasis epitetas įrašytas ant bronzinės atleto statulėlės (jos kilmės vieta nežinoma).^[3] Teigiama, kad epitetas Selvansl Tularias atspindi pagrindinę šios dievybės funkciją – saugoti šventviečių, kapaviečių, teritorijų sienas, ribas (etruskų k. tular).^[2][4]

Kortonoje aptikta bronzinė Selvanso statulėlė (drauge su ja rasta ir Kulšanšo statulėlė).^[1] Selvansas pavaizduotas kaip nuogas bebarzdis jaunuolis, avintis ilgaaulius batus, galvą prisidengęs lokio galvos kailiu (plg. romėnų Silvanas vaizduotas su barzda).^[1][5] Iš graikų mitologijos perimtose scenose etruskai Selvanso nevaizdavo.^[2]

Pats dievavardis Selvans, manoma, yra lotynų kilmės (iš lot. Silvanus).^[1][2]

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2 1,3 1,4} Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 59.
2. ↑ ^{2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5} Giuliano Bonfante, Larissa Bonfante. The Etruscan Language: An Introduction, Revised Editon, Manchester University Press, 2002, p. 205.
3. ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 16.
4. ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 122.
5. ↑ Nancy Thomson de Grummond, Erika Simon. The Religion of the Etruscans, University of Texas Press, 2009, p. 60.