Trigo | |
---|---|
Taksonomia | |
Pagarian: | Plantae |
Klado: | Tracheophytes |
Klado: | Angiospermae |
Klado: | Monocots |
Klado: | Commelinids |
Urnos: | Poales |
Pamilia: | Poaceae |
Supertribu: | Triticodae |
Tribu: | Triticeae |
Henero: | Triticum L. |
Dagiti sebbangan | |
Dagiti nagibasaran: |
Ti trigo (Triticum spp.)[1] ket bukbukel ti sereal a kasisigud a nagtaud manipud iti rehion ti Lebante ti Asideg a Daya ken ti Kabambantayan ti Etiopia, ngem daytoy ket naimuyonganen iti sangalubongan. Idi 2010, ti sangalubongan a panagpataud idi ti trigo ket 651 riwriw tonelada, ken isu daytoy ti mangaramid ti maikatlo a kaaduan a mapatpataud a sereal kalpasan ti mais (844 riwriw tonelada) ken pagay (672 riwriw tonelada).[2] Ti trigo ket isu idi ti maikadua a kaaduan a napatpataud idi 2009; ti sangalubongan a panagpataud ti trigo iti dayta a tawen ket 682 riwriw tonelada, kalpasan ti mais (817 riwriw tonelada), ken ti pagay ket asideg a maikatlo (679 riwriw tonelada).[3]