Abelis Tasmanas

Abelis Jansonas Tasmanas ol. Abel Janszoon Tasman

Gimė	1603 m. Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai
Mirė	1659 m. spalio 10 d. (~56 metai) Džakartoje, Indonezija

Veikla	olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.

Vikiteka	Abelis Tasmanas

Abelis Jansonas Tasmanas (ol. Abel Janszoon Tasman, 1603 m. Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai – 1659 m. spalio 10 d. Džakartoje, Indonezija) – olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.

Tasmanas tapo įžymus po savo ekspedicijų 1642–1644 m., kai vadovavo ekspedicijai, ieškančiai nežinomo Pietų žemyno, ir atrado Van Dimeno Žemę (1853 m. ši sala pavadinta Tasmanija). Taip pat šios kelionės metu atrado N. Zelandiją, Trijų Karalių ir Tongos salas, Fidžio salyną, N. Airijos ir N. Britanijos salas. 1644 m. jis vadovavo ekspedicijai, kuri atrado Karpentarijos įlanką ir Australijos šiaurės vakarų krantą.

Tasmano ekspedicijos įrodė, kad Australija yra atskiras sausumos masyvas.

Jo vardu pavadintas nacionalinis parkas N. Zelandijoje, jūra tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos, ledynas ir kiti objektai.^[1]