Armonika

Armonika – dumplinis liežuvėlinis aerofoninis muzikos instrumentas. 1822 m. sukurta Berlyne F. Bušmano. Lietuvoje paplito XIX a. viduryje. 1853 m. armoniką mini Antanas Baranauskas, kuria pats ir mokėsi groti. XX a. pr. pradėtos gaminti lietuviškos armonikos. Labiausiai paplitusios dviejų eilių Vienos, dar vadinamos konstantinka (diatoninė, būna 1-3 eilių, turi paruoštus mažoro ir minoro akordus) ir trijų eilių Peterburgo armonika (diatoninė, būna 2-4 eilių). Ištempiant ir suglaudžiant abiejų šių tipų armonikų dumples, garsų aukštis kinta. Griežiama solo, kaimo kapelose, ansambliuose^[1].

1. ↑ Armonika. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 106