Operacija „Barbarosa“ | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Priklauso: Antrojo pasaulinio karo Rytų Frontas | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Trečiasis reichas Rumunija Suomija Italija Vengrija Slovakija |
Sovietų Sąjunga | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Adolfas Hitleris Walther von Brauchitsch Hermann Göring Fedor von Bock Gerd von Rundstedt Wilhelm von Leeb |
Josifas Stalinas
Georgijus Žukovas | ||||||
Pajėgos | |||||||
Vokietijos pajėgos (operacijos pradžioje): 3 000 000 karių 3 000 tankų 2 500 lėktuvų 7 000 artilerijos pabūklų[1] Vokietijos sąjungininkų pajėgos: 487 900 karių, Suomijos pajėgos 470 000 karių, 402 tankai, 964 lėktuvai, 6673 artilerijos pabūklai ir minosvaidžiai.[2] |
2 743 000 karių pradžioje 4 200 000 pabaigoje 20 000 tankų, 25 000 lėktuvų | ||||||
Nuostoliai | |||||||
Per 1 000 000 karių | Per 5 000 000 žuvusiųjų, iš kurių 3 800 000 karių |
Operacija „Barbarosa“ (vok. Unternehmen Barbarossa, rus. Операция Барбаросса) – 1941 m. birželio 22 d. pradėtos nacistinės Vokietijos karinės invazijos į Sovietų Sąjungą, nuo kurios prasidėjo Vokietijos–SSRS karas, kodinis pavadinimas.[1]
Operacijos metu per visą 2 900 km ilgio sieną į Sovietų Sąjungą įsiveržė apie 4 milijonus Ašies valstybių karių. Vokietijos puolimas užklupo Sovietų Sąjungą nepasiruošusią, per trumpą laiką Vokietijos kariuomenė užėmė dideles teritorijas, o sovietų kariuomenė patyrė didelius nuostolius. Nepaisant šių pasiekimų vokiečių planai užbaigti karą iki žiemos nepavyko, 1941 m. žiemą sovietai kontratakavo ir sustabdė vokiečių veržimąsi Maskvos mūšyje, kurį galima laikyti operacijos pabaiga. Prasidėjo ilgas sekinamasis karas, kuriam Vokietija nebuvo pasiruošusi. Nepaisant to nacionalsocialistinis režimas tęsė karą iki besąlygiškos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d.