Charizma

Charizma (sen. gr. χάρισμα 'dovana') – užburiantis žmogaus patrauklumas ar žavesys galintis kituose įkvėpti atsidavimą, taip pat krikščionių teologinė sąvoka – Dievo duotas sugebėjimas ar talentas.^[1] Kalbant apie pirmąją reikšmę, politikos, psichologijos ir vadybos sričių mokslininkai^[2][3][4][5] terminą „charizma“ naudoja tam tikram lyderio tipui, darančiam „simbolinio vado įtaką įsišaknijusiems emociniams ir ideologiniams pamatams“ apibūdinti.^[6] Paprastai charizmatiškais vadinami asmenys, galintys lengvai patraukti dėmesį ir sukelti kitų susižavėjimą (arba net neapykantą, jei charizma negatyvi) dėl savo asmenybės ir/ar išvaizdos bruožų. Teologijoje terminas charizma suprantamas pagal antrąją reikšmę.^[7] Nuo 1950 metų ši sąvoka įvairiomis reikšmėmis tapo plačiai vartojama religijoje, socialiniuose moksluose, žiniasklaidoje ir visose vakarų visuomenėse.

1. ↑ New Oxford American Dictionary, edited by Angus Stevenson and Christine A. Lindberg. Oxford University Press, 2010.
2. ↑ Burns, J. M. (1978). Leadership. New York: Harper & Row.
3. ↑ Downton, J. V. (1973). Rebel leadership: Commitment and charisma in the revolutionary process. New York: The Free Press.
4. ↑ Bass, B. M. (1985). Leadership and performance beyond expectations. New York: The Free Press.
5. ↑ House, R. J. (1977). A 1976 Theory of Charismatic Leadership. In J. G. Hunt & L. L. Larson (Eds.), The Cutting Edge (pp. 189–207). Carbondale: Southern Illinois: University Press.
6. ↑ Antonakis, J., Fenley, M., & Liechti, S. (2011). Can Charisma Be Taught? Tests of Two Interventions. The Academy of Management Learning and Education, 10(3), 374–396.http://doi.org/10.5465/amle.2010.0012
7. ↑ Oxford Dictionary of English, edited by Angus Stevenson. Oxford University Press, 2010.