Daoizmas (kin. 道教) – filosofinė sistema, susiformavusi Kinijoje apie V a. pr. m. e. Pradininku laikomas Laodzi. Plėtojo Džuangdzi. III–II a. pr. m. e. intelektualinė tradicija išvirto į religinę srovę, kuri jungė daoizmo filosofiją su Kinijos liaudies tikėjimais ir magija, budizmo filosofiją bei meditacines praktikas.[1][2][3][4]
Pagrindinis daoizmo mokymo šaltinis ir svarbus kinų minties paminklas – Daodedzing, padaręs didelę įtaką Kinijos ir kaimyninių šalių kultūrai. Tradiciškai autoriumi laikomas Laodzi.[5] Daoizmas, drauge su konfucianizmu ir budizmu ilgą laiką buvo viena svarbiausių Kinijos filosofijų ir religijų.[4] Su daoizmu susiję daug alchemijos, astrologijos, kovos menų, tradicinės medicinos, fengšui, ciguno ir kt. aspektų.[4]
Kinijoje 0,4 % gyventojų save priskyrė prie daoistų.[6] Tebepraktikuojamas Taivane.[7][4] Daoizmas padarė įtaką rinzai ir soto dzenbudizmo mokykloms Kinijoje, kurios tebegyvuoja Japonijoje.[4]