Enlilis

Enlilis (šum. 𒂗𒇸 = ENLÍL – 'audros valdovas') – šumerų vėjo, kvėpavimo, vaisingumo dievas. Vienas iš 3 didžiųjų dievų (su Ea ir Anu).^[1] Buvo garbinamas Nipūre (E-kur šventykla).^[2] Vėliau akadai, hetitai, kanaaniečiai jį garbino Elilio vardu. Įrašuose kartais įvardijamas ir Nunamniru.^[2]

Enlilio epitetai – „didysis kalnas“, „svetimųjų žemių karalius“, „šėlstanti audra“, „laukinis bulius“.^[2]

Kai kada Enlilis įvardijamas dangaus dievo An sūnumi, deivės Aruru broliu.^[2] Pagal mitus, jis atskyrė dangų nuo žemės, globojo gyvulininkystę ir žemdirbystę.^[1] Jis taip pat laikytas stichijų valdovu. Aptiktas tekstas, kuriame Enlilis įvardijamas šiaurės vėju ir rytų vėju.^[2] Pasak Gilgamešo epo, Enlilis buvo vienas iš pasaulio tvano, kuriuo dievai siekė sunaikinti žmoniją, rengėjų.

Enlilio žmona laikyta Ninlilė, jų vaikais – Nana (mėnulio dievas), Ninurta (karys), Nergalis (mirties, naikinimo dievas),^[2] Namtaras (dievų pasiuntinys).

III Ūro dinastijos laikais Enlilis garbintas kaip vyriausiasis dievas. Kasitų dinastijos laikais garbintas Dur Kurigalzu mieste.^[2]

Buvo siejamas su Jaučiaganio žvaigždynu.^[2]

Enlilio simbolis Naujosios Asirijos karalystės laikų mene – galvos apdangalas su ragais.^[2]

1. ↑ ^{1,0 1,1} Enlil. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.
2. ↑ ^{2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8} Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 76. ISBN 978-0-292-70794-8.