Ergatyvas

Ergatyvas (gr. ergates 'veikėjas') – kai kurių kalbų (ypač ergatyvinės struktūros) linksnis, rodantis veiksmo šaltinį ar veiksmo įrankį (agentą).^[1] Tokiu atveju subjektas, į kurį veiksmas nukreiptas (patientas), turi būti absoliutyvo – pagrindinio – linksnio: ergatyvinių kalbų pasakyme „jūra skalauja krantą” žodis jūra bus vartojamas ergatyvo linksniu, nes tai yra krantui darantis įtaką subjektas, o krantas, kaip patientas, – absoliutyvo linksniu. Ergatyvas vartojamas su tranzityviniais veiksmažodžiais. Jei veiksmažodis netranzityvinis ir subjekto, į kurį nukreiptas veiksmas (patiento), nėra (pavyzdžiui, „jūra banguoja“), ergatyvas nevartojamas ir veiksmo sukėlėjas (agentas) turi būti absoliutyvo linksnio.

Lietuvių kalboje ergatyvas verčiamas neveikiamąja rūšimi, kur absoliutyvą atitinka vardininkas, o ergatyvą – kilmininkas: pvz., „jūros skalaujamas krantas”.

1. ↑ Loos, Eugene. „Glossary of linguistic terms“. LinguaLinks Library 5.0 Plus. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-10-13.