Flavonoidai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Flavonoidai – heterocikliniai geltoni organiniai junginiai (lot. flavus – geltonas). Tai augalų pigmentai, kurie kaupiasi žieduose, vaisiuose, lapuose.^[1]

Daugelio augalų geltona ar oranžinė spalva priklauso nuo flavonoidų, esančių augale. Pavyzdžiui, arbatmedžio ir grikio lapų, apynio spurgų, kukuruzų žiedadulkių, svogūnų laiškų spalva priklauso nuo kvercetino. Jis yra kvercetino aglikozido aglikonas. To paties aglikono yra ir rutine. Flavonoidai suteikia augalui skonį, aromatą ir spalvą. Skonis būna įvairus: saldus, kartus ir kt.

Flavonodais vis dažniau gydomos širdies ir kraujagyslių ligos. Nustatyta, kad jie didina organizmo atsparumą radiacijai. Tai naudinga norint odą apsaugoti nuo saulės neigiamo poveikio, bet tuo pačiu metu gali pozityviai paveikti organizmą vėžio gydymo metu – taikant chemoterapiją ir radiaciją. Iš flavanoidų gaminamas vitaminas P ir kiti vitamininiai preparatai. Pavyzdžiui, flakarbinas, kurio sudėtyje yra flavonoidų kvercetino, likurazido ir pektino, tinka nuo spazmų, uždegimų, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, gerina žarnyno veiklą, šiek tiek laisvina vidurius. Flavonoidų turintys augalai gydymui naudojami daugelį tūkstančių metų, o pastaruoju laikmečiu jų gydomosios savybės tapo mokslinio susidomėjimo objektu – vykdomi tyrimai, bandomos įvairių ligų bei vėžio gydymo schemos praplečiant chemioterapiją netgi onkologijoje, kuriami maisto papildai.

Įvairių flavonoidų kiekis maisto produktuose skiriasi nuo nežymiausio kiekio iki ženklių koncentracijų. Kai kurių augalų flavonoidai yra nuodingi. Pavyzdžiui, flavonoido tangeretino yra citrusinių vaisų žievėje, todėl jos valgyti nepatartina.

1. ↑ Cesar G. Fraga. „Plant Phenolics and Human Health– Biochemistry, Nutrition and Pharmacology“ . Wiley. p.632