Gajus Julijus Cezaris | |
---|---|
Romos respublikos vadovas | |
Gajus Julijus Cezaris | |
Gimė | 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. Roma |
Mirė | 44 m. pr. m. e. kovo 15 d. Roma |
Tėvai | Gajus Julijus Cezaris Vyresnysis, Aurelija Kota |
Sutuoktinis (-ė) | 1) Kornelija Cinila 2) Pompeja Sula 3) Kalpurnija Pizonis |
Vaikai | Julija Cezaris, Ptolomėjus XV (žinomas kaip Cezarionas), Oktavianas Augustas (įsūnytas) |
Romos respublikos vadovas | |
Veikla | Romos respublikos valstybės veikėjas, karvedys. |
Vikiteka | Gajus Julijus Cezaris |
Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės.[1][2]
Per galų karus užkariavęs Galiją Cezaris išplėtė Romos valstybės ribas iki šiaurės Atlanto pakrantės ir prie Romos prijungė visą dabartinės Prancūzijos teritoriją, taip pat buvo įsiveržęs į Britų salas. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu. Kartu su Gnėjumi Pompėjumi pradėjo romėnų visuomenės ir valstybės reformą, kuri jau po jo mirties lėmė Romos imperijos susiformavimą.
Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.