Gynybinis griovys − gilus platus griovys, paprastai iškastas priešais įtvirtinimų sienas ar pylimus, trukdantis atakuojantiems pasiekti sieną ar pylimą.
Grioviai buvo naudojami tiek ilgalaikiuose, tiek lauko įtvirtinimuose, nuo gilios senovės iki Pirmojo pasaulinio karo. Gynybinių griovių išnykimas susijęs vis platesniu apkasų naudojimu. Po to nauji gynybiniai grioviai nebeįrenginėti. Tačiau imta naudoti ypatingą gynybinių griovių rūšį − prieštankinius griovius.
Pradžioje grioviai atsirasdavo sukasinėjant gynybinius pylimus, nes pylimams reikalingas gruntas būdavo imamas iš atsirandančio griovio vietos. Taip susidarydavo gynybinių griovio ir pylimo kompleksas. Vėliau ant pylimų atsirado dar ir sienos.
Gynybiniai grioviai būna dvejopi − sausieji ir su vandeniu. Pastarieji grioviai būdavo užpildyti stovinčiu, kartais − pratakiniu vandeniu. Grioviai su vandeniu apsaugodavo gynybines sienas ir nuo pasikasimo po jomis.
Kartais pilys ir tvirtovės būdavo apsuptos ne grioviais, bet didesniais vandens telkiniais − pvz., pastatytos upių ar ežerų, jūros salose.