Helis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – HE.

Helis (He)
Periodinė grupė	Inertinės dujos
Atomo numeris	2
Išvaizda	Bespalvės dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	4,002602 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	N/A pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	2361,3(24,47) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	1s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	N/A pm
Jono spindulys	93 pm
Elektroneigiamumas	N/A (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	N/A
Termodinaminės savybės
Tankis	0,0001787 g/cm³
Šiluminė talpa	5,188 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,152 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	0,95 K
Lydymosi šiluma	5,230 kJ/mol
Virimo temperatūra	4,216 K
Garavimo šiluma	0,08 kJ/mol
Molinis tūris	31,8 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	heksagoninė
Gardelės periodas	3,570 Å

Helis – bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei. Helio garavimo bei virimo taškai yra patys žemiausi tarp visų elementų, normaliomis sąlygomis helis sutinkamas tik dujų pavidalu.

Helis yra antras pagal paplitimą Visatoje elementas po vandenilio. Vandenilio atomai žvaigždėse branduolinės reakcijos metu veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui virsta helio atomais, šios reakcijos metu išlaisvinamas didelis kiekis energijos ir aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.

Helis yra inertiškas, t. y. labai sunkiai reaguoja su kitais elementais, tačiau specialiomis sąlygomis gali reaguoti su jodu, fluoru, siera ir fosforu.