Inercija (lot. inertia 'neveiklumas') – kūno gebėjimas išlaikyti jam suteiktą kito kūno greitį ir judėjimo kryptį, kol jo neveikia išorinės jėgos.[1]
Inerciją aprašo pirmasis Niutono dėsnis, kuris teigia, jog kūno masės centras, veikiamas išorinių jėgų, nekeičia jo judėjimo sąlygos: arba jis lieka nejudantis, arba toliau juda tiesia linija pastovus greitis (tiesioginis tolygaus greičio judėjimas).
Inercija matuojama tokiu pačiu SI sistemos vienetu kaip ir masė – kilogramais (kg).