Isaac Newton

Izaokas Niutonas angl. Isaac Newton
Izaokas Niutonas 1689-aisiais
Gimė	1643 m. sausio 4 d. Vulstorpas prie Kolsterverto, Linkolnšyras, Anglija
Mirė	1727 m. kovo 31 d. (84 metai) Kensingtonas, Midlseksas, Anglija, Jungtinė Karalystė
Palaidotas (-a)	Vestminsterio abatijoje Londone
Tėvas	Izaokas Niutonas
Motina	Hana Eiskou-Niuton
Veikla	fizikas, matematikas, filosofas, astronomas, alchemikas
Doktorant. vadovas	Izaokas Barou[1], Bendžaminas Puleinas[2]
Žymūs studentai	Rodžeris Koutsas, Viljamas Vistonas
Žymūs apdovanojimai
Karališkosios draugijos narys (1672 m.), Bakalauras riteris (1705 m.)
Vikiteka	Isaac Newton
Parašas

Izaokas Niutonas (angl. Isaac Newton; 1643 m. sausio 4 d. [pagal J.K.: 1642 m. gruodžio 25 d.] – 1727 m. kovo 31 d. [pagal J.K.: kovo 20 d.]) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.^[3]

Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Philosophiae Naturalis Principia Mathematica) aprašė visuotinę trauką ir, per savo aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.

Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas traukia kitą kūną jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Dėl šios priežasties vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę ir Saulė bei jos planetos.

Populiariojoje kultūroje labai išplito pasakojimas apie traukos dėsnio atradimą ir krentantį obuolį. Pats Niutonas ne kartą yra sakęs, kad suformuluoti traukos dėsnį jį įkvėpė krentantis nuo medžio obuolys.^[4][5] Manoma, kad šį pasakojimą išplatino Niutono dukterėčia Ketrin Barton, tai papasakojusi Volterui.^[6] Savo 1727 m. veikale Epinės poezijos esė Volteras rašė: „Seras Izaokas Niutonas pirmąkart apie gravitacijos sistemą susimąstė vaikščiodamas po sodą ir regėdamas nuo medžio krentantį obuolį.“^[7] Vis dėlto Voltero raštai nepatvirtina vėliau išpopuliarėjusios apokrifinės versijos, kad obuolys nukritęs Niutonui ant pakaušio.

1. ↑ Feingold, Mordechai (1993). „Newton, Leibniz, and Barrow Too: An Attempt at a Reinterpretation“. Isis. 84 (2): 310–338. Bibcode:1993Isis...84..310F. doi:10.1086/356464. ISSN 0021-1753. JSTOR 236236. S2CID 144019197.
2. ↑ „Dictionary of Scientific Biography“. Notes, No. 4. Suarchyvuotas originalas 2005-02-25.
3. ↑ Romualdas Karazija. Newton Isaac (Izaokas Niutonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 361 psl.
4. ↑ White 1997, p. 86.
5. ↑ Numbers 2015, pp. 48–56.
6. ↑ Malament, David B. (2002). Reading Natural Philosophy: Essays in the History and Philosophy of Science and Mathematics. Open Court Publishing. ISBN 978-0-8126-9507-6.
7. ↑ Voltaire (1727). An Essay upon the Civil Wars of France, extracted from curious Manuscripts and also upon the Epick Poetry of the European Nations, from Homer down to Milton. Londonas, Anglija: Samuel Jallasson. p. 104.