Judaizmas (lot. iudaismus < iudaicus – 'žydų') – judėjų kultūra ir religija.[1][2] Tai viena seniausių, bet vis dar praktikuojama monoteistinė religija. Judaizmas kitaip vadinamas Toros religija, nes Tora yra visų mokymų mokymas ir praktikos pagrindas. Tačiau Tora (rašytinė Tora, Tora šebiktav), interpretuojama rabiniškoje tradicijoje (sakytinė Tora, Tora šeb’al-pe). Tarp Toros priėmimo (tarp V–IV a. pr. m. e. ir II a. pr. m. e.) ir rabiniškojo judaizmo formavimosi pradžios (I m. e. a. pab.) „Izraelio žemėje“ egzistavo daug „judaizmų“, t. y. skirtingų Toros interpretacijos mokyklų.
Judaizmas suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojantis Vakarų filosofijai, kadangi iš jo vystėsi krikščionybė, judaizmas buvo ankstyvosios krikščionybės pamatas.[3] Rabiniškojo judaizmo ir krikščionybės veikiamas atsirado ir islamas. Šios religijos dar vadinamos abraominėmis.
Judaizmas pradėjo formuotis senovės Judėjoje (Persų imperijos Jehudo provincijoje VI a. pr. m. e.). Judaizmo išpažinėjai vadinami judėjais arba žydais. Ši religija yra paplitusi įvairiose pasaulio šalyse, kur tik gyvenama žydų. Skaičiuojama, kad tikinčiųjų skaičius – 14-15 mln. Skirtingai nei priimta manyti, žydų tautinė tapatybė susiformavo šios religijos pagrindu, o ne atvirkščiai, todėl žydu galima ir gimti, ir tapti.