Jungiamasis audinys

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jungiamasis audinys (lot. textus connectivus) – audinių grupė, kuri remia, palaiko arba atskiria skirtingus organizmo audinius ir organus. Sudarytas iš ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos. Jungiamojo audinio ląstelės susiformuoja iš nediferencijuotų mezenchimos ląstelių arba atkeliauja su krauju. Atlieka 4 pagrindines funkcijas organizme: atraminę, apsauginę (fagocitozė, imuninė organizmo gynyba, termoreguliacija), medžiagų apykaitos ir regeneracijos. Skirstomas į 5 pagrindines rūšis:

• Skaidulinis

Purusis,

Glaudusis.

• Specialusis

Elastinis,

Riebalinis,

Retikulinis,

Pigmentinis.

• Griaučių

Kremzlinis,

Kaulinis.

• Embrioninis

Mezenchima,

Drebutinis.

• Kraujas ir limfa.

Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindinė tarpląstelinė medžiaga ir skaidulinė medžiaga arba skaidulos. Pagrindinė tarpląstelinė medžiaga – drebučių pavidalo terpė, užpildanti tarpus tarp ląstelių ir skaidulų. Ji daugiausia sudaryta iš polisacharidų, proteoglikanų, ir didelio kiekio audinių skysčio. Svarbiausi polisacharidai – glikozaminoglikanai (chondroitinsulfatas, keratinsulfatas, heparinsulfatas ir hialurono rūgštis). Tuo tarpu, proteoglikanai yra svarbiausia pagrindinės tarpląstelinės medžiagos sudėtinė dalis. Daug hialurono rūgšties yra puriajame jungiamajame audinyje, rūgšties vandeninis tirpalas pasižymi dideliu klampumu, o tai padeda organizmui apsisaugoti nuo staigaus infekcijos plitimo. Audinių skystis pagrindinėje medžiagoje sudaro skystąją terpės masę, jis išsiskiria iš arterinių kapiliarų, ir dalis jo sugrąžinama į kraują veninėje kapiliaro dalyje. Skaidulos yra 3 pagrindinių rūšių: kolageninės, elastinės ir tinklinės.