Konstapelis

Konstapelis (rus. констапель, iš oland. konstabel) – karinis artileristo laipsnis Rusijos kariniame jūrų laivyne:

• 1706–1720 m. – artilerijos puskarininkis
• 1720–1830 m. – jauniausias artilerijos karininko laipsnis laivyne, atitinkantis praporščiką. 1830 m. laipsnis pakeistas praporščiko laipsniu. Konstapelis (karininkas) buvo jaunesnis už unterleitenantą ir vyresnis už puskarininkius.

1720 m. Jūrų statute konstapelis patvirtintas kaip jūrų artilerijos karininko laipsnis, kuris pagal 1722 m. Rangų lentelę priskirtas XIV klasei. 1722 m. konstapelio laipsnis buvo padalintas į du rangus. Pirmo rango konstapeliai būdavo skiriami į didžiuosius laivus, antro rango – į mažuosius. XVIII a. viduryje konstapelių rangai buvo panaikinti ir sujungti į vieningą laipsnį.

3-4 rango karo laivuose konstapelis buvo laivo artilerijos viršininkas. Konstapelis vadovaudavo tik laivo artilerijai. Laivo vadovavimą galėdavo perimti tik išėjus iš rikiuotės visiema kitiems karininkams, šturmanui, škiperiui.
Konstapelis atsakydavo už konstapelio atsargas – patrankos, lafetai, sviediniai, granatos, parakas, grūstuvai, parako seikikliai, parako svarstyklės, pleištai, keltuvai ir kt.). Su padėjėjais tikrindavo parako kokybę, sviedinių kalibrus ir masę, paskirstydavo artileristus į patrankų įgulas ir juos mokydavo.
Kautynėse konstapelis vadovaudavo laivo artilerijos ugniai.
3-io rango laivuose jis turėdavo du pakonstapelius (rus. подконстапель; puskarininkio laipsnis), o 4-o rango – vieną pakonstapelį.

1 ir 2 rango laivuose konstapelių nebūdavo, nes juose artilerijai vadovaudavo aukštesnio rango karininkai:

• 1-o rango laivusoe artilerijai vadovaudavo artilerijos leitenantas, o jo padėjėjai būdavo 3 pakonstapeliai.
• 2-o rango laivuose artilerijos vadas būdavo artilerijos unterleitenantas. Jis turėdavo 2 pakonstapelius.

Į konstapelius kreipdavosi „Ваше благородие“.