Kvarkas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kvarkas
Protoną sudaro du kylantieji kvarkai, vienas krintantysis kvarkas ir gliuonai.
Struktūra	Elementarioji dalelė
Statistika	Fermionas
Karta	1-oji, 2-oji, 3-ioji
Sąveika	Elektromagnetinė, gravitacinė, stiprioji, silpnoji
Antidalelė	Antikvarkas (q)
Teorizuota	Murray Gell-Mann (1964) George Zweig (1964)
Atrasta	SLAC (1968)
Simbolis	q
Elektros krūvis	{{{elektros krūvis}}}
Magnetinis momentas	{{{magnetinis momentas}}}
Sukinys	1/2

Kvarkas – viena iš dviejų fundamentaliųjų medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai). Kvarkų antidalelės vadinamos antikvarkais. Kvarkai ir antikvarkai – vienintelės elementariosios dalelės, veikiamos visų keturių fundamentaliųjų sąveikų rūšių.

Sunkiausio iš žinomų kvarkų – viršūninio – masė yra beveik lygi aukso atomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10^-25 s. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. Gelminis kvarkas irgi yra gana sunkus – maždaug kaip helio atomo branduolys. Žavusis kvarkas yra maždaug protono masės, kiti kvarkai lengvesni.

Visi kvarkai (išskyrus viršūninį) būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas hadronizacija). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai), kurios spontaniškai atsiranda iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.

Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.