Liudvikas XVI | |||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Antuano Fransua Kalė portretas, 1789 m. | |||||||||||
Burbonai | |||||||||||
Prancūzijos karalių herbas | |||||||||||
Visas vardas | Liudvikas XVI | ||||||||||
Gimė | 1754 m. rugpjūčio 23 d. Versalyje | ||||||||||
Mirė | 1793 m. sausio 21 d. (38 metai) Paryžiuje | ||||||||||
Palaidotas (-a) | 1815 m. sausio 8 d. Sen Deni bazilika | ||||||||||
Tėvas | Liudvikas, Prancūzijos dofinas | ||||||||||
Motina | Marija Juozapa Saksė | ||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Marija Antuanetė | ||||||||||
Vaikai | Marija Teresė Šarlotė Liudvikas Juozapas Ksavjė Fransua Liudvikas XVII Sofija Helena Beatričė | ||||||||||
Prancūzijos ir Navaros karalius | |||||||||||
Valdė | 1774 m. gegužės 10 d. – 1792 m. rugsėjo 21 d. | ||||||||||
Pirmtakas | Liudvikas XV | ||||||||||
Įpėdinis | Liudvikas XVII (ginčytina)
Napoleonas I (kaip imperatorius) | ||||||||||
| |||||||||||
Žymūs apdovanojimai | |||||||||||
Vikiteka | Liudvikas XVI |
Liudvikas XVI (pranc. Louis XVI; 1754 m. rugpjūčio 23 d. – 1793 m. sausio 21 d.) – Prancūzijos ir Navaros karalius iš Burbonų dinastijos, valdęs 1774–1791 m. Nuo 1791 iki 1792 vadinosi Prancūzų karaliumi. 1792 m. rugpjūčio 10 d. suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, nuteistas už tėvynės išdavystę, giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją nuteistas mirti.[1]
Nors valdymo pradžioje ir buvo mėgstamas valdovas, jo neveiksnumas ir konservatyvumas privedė prie to, kad prancūzams jis virto tironijos ir Senosios santvarkos (pranc. Ancien Régime) simboliu. Po absoliutinės monarchijos panaikinimo 1792 m., respublikonai Liudvikui suteikė Kapeto pavardę (pagal Kapetingų dinastijos įkūrėjo karaliaus Hugo Kapeto vardą), klaidingai manydami, kad Kapetas buvusi dinastijos pavardė. Neoficialiai jis dar buvo pravardžiuojamas „Liudviku Paskutiniuoju“ (pranc. Louis le Dernier), pagal tradiciją prie Prancūzijos karaliaus vardo pridėti papildomą pravardę. Šiandien dauguma Prancūzijos istorikų Liudviko XVI asmenybę apibūdina kaip sąžiningą ir geranorišką, tačiau revoliucionierių pasirinktą netikusios monarchijos ir mokestinės sistemos reformų atpirkimo ožiu.[2]