Napoleono karai

Napoleono karai
Viršuje:Austerlico mūšis, Apačioje:Vaterlo mūšis.
Data 1803–1815 Vieta Europa, Atlanto vandenynas, Indijos vandenynas, Šiaurės Amerika, Prancūzijos Gviana. Rezultatas Koalicijos pergalė, Vienos kongresas, Pirmosios Prancūzijos imperijos žlugimas, Burbonų Restauracija.
Konflikto šalys
Jungtinė Karalystė  Austrijos imperija (iki 1809 m.) (1812–1815 m.)  Rusijos imperija (iki 1807 m.) (1810–1815) Prūsijos karalystė (iki 1807 m.) (1812–1815 m.)  Ispanija (nuo 1808 m.) Portugalija Abiejų Sicilijų karalystė Popiežiaus valstybė Sardinijos karalystė  Švedija Nyderlandai (1815 m.) Hanoveris Nassau Prancūzijos rojalistai	Pirmoji Prancūzijos imperija  Rusijos imperija (1807–1810 m.)  Austrijos imperija (1810–1813 m.) Prūsijos karalystė (1807–1812 m.)  Ispanija (iki 1808 m.) Varšuvos kunigaikštystė Italijos karalystė Olandija (1810–1814 m.) Etrurijos karalystė Šveicarijos konfederacija Neapolio karalystė Reino konfederacija Saksonija Bavarija Vestfalija Viurtembergas Danija-Norvegija  Osmanų imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Arthur Wellesley Horatio Nelson † Imperatorius Pranciškus II Karlas Liudvikas Karl Philipp Archduke John Aleksandras I Michailas Kutuzovas Barclay de Tolly Levinas Benigsenas Petras Bagrationas † Frydrichas Vilhelmas III Gebhard von Blucher Charles William Ferdinand † Frederick Louis Ferdinandas VII Miguel de Alava John VI of Portugal Miguel Pereira Forjaz William, Prince of Orange Gustavas IV Adolfas Karolis XIV Jonas Liudvikas XVIII	Napoleonas Bonapartas Joachim Murat Louis Nicolas Davout Jean Lannes † André Masséna Michel Ney Jacques MacDonald Guillaume Marie-Anne Brune Jean-de-Dieu Soult Louis Charles Antoine Desaix Žozefas Bonapartas Liudvikas Bonapartas Juzefas Poniatovskis † Maximilian I Frederick Augustus I Frederikas VI
Nuostoliai
1,800,000 prancūzų ir jų sąjungininkų žuvo, mirė nuo ligų arba dingo be žinios. Iš koalicijos žuvo arba dingo be žinios: 120 000 italų, 289 000 rusų, 134 000 prūsų, 376 000 austrų, 300 000 ispanų, 311 806 britai, 1 000 000 civilių nužudyta Europoje ir Prancūzijos užjūrio kolonijose.

Napoleono karais vadinami karai, vykę Napoleonui Bonapartui valdant Prancūziją. Iš dalies jie pratęsė konfliktus, kilusius dėl Didžiosios Prancūzijos revoliucijos.

Napoleono karų metu iš esmės pasikeitė Europos kariuomenės ir artilerijos sistemos. Prancūzijos galia išaugo labai greitai ir leido užkariauti didžiąją Europos dalį; jos nuosmukis taip pat buvo greitas, pradedant katastrofiškai pasibaigusia invazija į Rusiją. Napoleono imperija karine prasme buvo visiškai nugalėta ir Prancūzijoje atkurta Burbonų dinastija.

Nėra visiško sutarimo, kada baigėsi Prancūzijos revoliuciniai karai ir prasidėjo Napoleono karai; pastaraisiais paprastai vadinami karai, vykę po to, kai Napoleonas briumero 18 d. paėmė valdžią Prancūzijoje.

Pagal kitą versiją Prancūzijos revoliucijos karai vyko tarp 1789 ir 1802 m., o Napoleono karų pradžia laikoma karas tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos, prasidėjęs 1803 m. Po trumpos Amjeno taikos sudarytos 1802 m. Napoleono karai baigėsi 1815 m. lapkričio 20 d., po Napoleono galutinio pralaimėjimo Vaterlo mūšyje ir Antrosios Paryžiaus sutarties sudarymo.

Beveik be pertraukos vykęs karai tarp 1792 m. balandžio 20 d. ir 1815 m. lapkričio 20 d. retkarčiais vadinami Didžiuoju Prancūzijos karu.

Napoleono karų padariniai ir po jų Europoje susiklosčiusi politinė padėtis buvo sprendžiama Vienos kongrese.