Новгородская республика Naugardo respublika | ||||
Kijevo Rusios dalis 882–1136 | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Naugardo teritorijos apie 1400 m. | ||||
Sostinė | Naugardas | |||
Kalbos | senoji slavų | |||
Valdymo forma | Respublika | |||
Naugardo kunigaikščiai | ||||
911-912 | Olegas | |||
1462–1480 (paskutinis) | Ivanas III | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Susiformavo | 882 m., 882 | |||
- Prijungta prie MDK | 1478 m. | |||
Naugardo respublika (rusų kalba: Новгородская республика) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI–XV amžiais dabartinės europinės Rusijos šiaurinėse teritorijoje. Respublika buvo sudaryta iš dviejų dalių. Jos centrinis miestas-valstybė vadinosi Jo Didenybė Ponas Didysis Naugardas (rus. Государь Господин Великий Новгород). Jos valdytas milžiniškas regionas buvo vadinamas Naugardo žeme (rus. Новгородская земьля).
Įkurta 1136 m. sukilusiems naugardiečiams nuvertus kunigaikštį Vsevolodą Mstislavičių. Sostinė – Didysis Naugardas. Iki 1348 m. į Naugardo respubliką įėjo ir Pskovo žemė[1].