Naugardukas

Naugardukas bltr. Навагрудак, rus. Новогрудок
Naugarduko pilies griuvėsiai
Naugardukas 53°35′38″š. pl. 25°49′16″r. ilg. / 53.594°š. pl. 25.821°r. ilg. / 53.594; 25.821 (Naugardukas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gardino sritis
Rajonas	Naugarduko rajonas
Įkūrimo data	1044 m.
Vykdomojo komiteto pirmininkas	Anatolijus Markevičius
Gyventojų (2024)	27 936
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Naugardukas

Naugardùkas ^[1] (arba Naũgardas; bltr. Навагрудак, rus. Новогрудок) – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino apskrityje, 50 km į pietryčius nuo Lydos. Naugarduko rajono centras. Nuo Lietuvos sostinės Vilniaus ir Baltarusijos sostinės Minsko Naugardukas nutolęs vienodu – 150 km atstumu. Mieste veikia lengvoji ir maisto pramonė, dujų aparatūros gamykla, kraštotyros muziejus, Adomo Mickevičiaus namas-muziejus.^[2]

Naugardukas yra vienas seniausių ir reikšmingiausių LDK daugiau kaip 500 metų priklausęs miestas, kurio svarba XVIII amžiaus pabaigoje patekus į Rusijos imperijos sudėtį visiškai sumenko. Kai kurie baltarusių istorikai laikosi istoriniais faktais nepatvirtintos versijos, kad 1253 m. Naugarduke galėjo būti karūnuotas vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Lietuvos istorikų nuomone (T.Baranausko ir kt.), žinių, kad LDK Mindaugas yra gyvenęs ar iš viso buvo lankęsis Naugarduke, nėra – tai Motiejaus Strijkovskio XVI a. užrašytas neargumentuotas spėjimas interpretuojant legendas.^[3][4][5] Bevaikis ir senstantis Vladislovas Jogaila 1422 m. Naugarduke susituokė su ketvirtąją žmona Sofija Alšėniške (1405–1461). Ši sąjunga davė pradžią ateinančius amžius Vidurio ir Centrinę Europą – Lietuvą, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Prūsiją valdžiusiai Jogailaičių dinastijai.^[6] Nuo XVI a. pradžios Naugardukas beveik tris amžius buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio ir administracinio gyvenimo centrų. Jis turėjo vaivadijos sostinės statusą, mieste iki XVIII a. II pusės rinkdavosi Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo sesijos. Po galutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo XVIII–XIX amž. sandūroje Naugarduko apylinkėse gimusių Mickevičių, Čečiotų, Domeikų ir kt. smulkių bajorų vaikai, išaugę tėvynės patriotais, studijuodami Vilniaus universitete būrėsi į slaptąsias draugijas, aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime.

1. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. ↑ Naugardukas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 405
3. ↑ Jūratė Mičiulienė. Ne Mindaugas sukūrė Lietuvą // Lietuvos žinios, 2007–11–12 Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.
4. ↑ http://viduramziu.istorija.net/socium/karunacija.htm Archyvuota kopija 2017-03-03 iš Wayback Machine projekto.
5. ↑ Dubonis, Artūras. „The Myth of Navahrudak | Orbis Lituaniae“. LDKistorija.lt. Vilniaus Universitetas. Nuoroda tikrinta 14 June 2021.^{[neveikianti nuoroda]}
6. ↑ Petrauskas, Rimvydas (2013-02-03). „LDK istorija: Vytauto Didžiojo Jogailai senatvėje pripiršta Sofija Alšėniškė – Vidurio ir Rytų Europos karalių motina ir pramotė“. 15min.lt. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.