No

Kitos reikšmės – NO.

No teatras
Nematerialusis pasaulio paveldas
No vaidinimas Icukušimos šventykloje
Vieta	Japonija
Regionas**	APA
Įrašas	2008
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	NoVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

No (jap. 能 – Nō, iš sino-japonų „įgūdis“) arba Nogaku (jap. 能楽 – Nōgaku) – pagrindinė klasikinės japonų muzikinės dramos forma, atliekama nuo XIV a. No teatras laikoma seniausia iki šių dienų išlikusi ir vis dar atliekama muzikinio teatro meno šaka. No buvo sukurtas ir vystytas kartu su Kiogen – humoristiniais veiksmais, atliekamais pagrindinio No pasirodymo pertraukų metu. Anot UNESCO Kultūrinio Paveldo, abi kartu šios menų atšakos vadinamos nogaku.^[1][2] No ir Kiogen išsivystė iš liaudies ir aristokratų liaudies menų, tarp kurių buvo Dengaku, Širobioši ir Gagaku. Nors No kelis šimtmečius buvo lėta ir stilizuota, jos šaknys glūdi Tang dinastijos Nuo (傩, 戏), Sarugaku (kilo iš „Wu muzikinės tradicijos“ įvairiose Kinijos dinastijose) ir liaudies teatrų.

No spektakliai dažniausiai atspindėjo tai, kas neįtikėtina – antgamtinius reiškinius, dvasinius apsireiškimus. No spektakliai apima šokius, vaidinimą, specialių priemonių naudojimą – įvairius aspektus, reikalaujančius itin didelių įgūdžių ir pasirengimo. Emocijos, tai, kas norima pasakyti, dažniausiai perteikiama įvairiais gestais spektaklio eigoje, o kaukės naudojamos įkūnyti vienokį ar kitokį personažus. No meno šaka itin didelį dėmesį skiria tradicijoms – tai iš esmės lemia spektaklio sudėtį ir eigą.^[3][4]

1. ↑ [1] Archyvuota kopija 2016-11-30 iš Wayback Machine projekto.
2. ↑ [2]
3. ↑ [3]
4. ↑ [4] Archyvuota kopija 2016-11-30 iš Wayback Machine projekto.