Publius Ovidius Naso (g. 43 m. pr. m. e. kovo 20 d. – m. 17 m. arba vėliau) – romėnų poetas.[1]
Ovidijus buvo gerai susipažinęs su graikų ir romėnų literatūra. Poetas akylai stebėjo gyvenimą, kūrė grakščius eilėraščius, todėl anksti išgarsėjo su savo kūriniais.
Ovidijus rašė eleginius kupletus. Jo poezijos temos buvo meilė, paliktos moterys ir mitologinės transformacijos. Jis rikiuojamas kartu su Vergilijumi ir Horacijumi kaip vienas iš trijų kanoninių romėnų literatūros poetų. Ovidijaus poezija buvo gausiai imituojama jau vėlyvosios Antikos ir Viduramžių metu, jis ilgai turėjo milžinišką įtaką Europos dailei ir literatūrai.