Paleobotanika

Paleobotanika (gr. paleo – senas, votany – augalas) – paleontologijos šaka, užsiimanti augalų likučių išskyrimu iš geologinių darinių, jų identifikavimu, tarpusavio ryšių ir ryšių su dabartiniais augalais, jų aplinkos nustatymu, įvairių geologinių periodų augalų pasiskirstymo žemėje dėsnius.^[1]

Pagal tyrimo objektą paleobotanika skirstoma į:

• Ichnofitologija – tiria iškastinių augalų stiebus, lapų atspaudus
• Paleostomatografija – tiria iškastinių augalų epidermį
• Paleodiasporologija – tiria iškastinių augalų sėklas
• Paleoksilologija – tiria iškastinę medieną

Dar skiriama:

• Sistematinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų sistematiką
• Morfologinė paleobotanika – tiria iškastinių augalų išorinę ir vidinę sandarą.

Paleobotanika glaudžiai susijusi paleoekologija, užsiimančia priešistorinių ekosistemų rekonstravimu.

1. ↑ Paleobotanika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010