Paleozojus

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Palikti glaustus periodų aprašymus, o likusį tekstą įkelti į atitinkamus straipsnius. Jei galite, sutvarkykite.

Paleozojus (gr. παλαιός = palaios 'senoji gyvybė'^[1]) – geologinė era, prasidėjusi prieš 541 mln. metų ir trukusi beveik 300 mln metų (baigėsi prieš 252 mln. metų) (ICS, 2004^[2]). Paleozojus yra pirma iš trijų erų fanerozojaus eone. Tai ilgiausia fanerozojaus epocha ir suskirstyta į 6 periodus: kambras (seniausias), ordovikas, silūras, devonas, karbonas ir permas (jauniausias). Šie periodai taip pat smulkiau skirstomi į epochas^[3].

Paleozojaus era pasižymi geologiniais, klimato ir evoliucijos pokyčiais. Šioje eroje įvyko sausumos persiskirstymas – Gondvanos suirimas ir Pangėjos žemyno susidarymas, įvairūs vandenyno transgresijos ir regresijos laikotarpiai, daugiausiai nulemti tektoninių judesių, bei keli apledėjimai. Taip pat išryškėja klimato zoniškumas, nors zonų konfigūracija visai kitokia nei šiais laikais dėl kintančios ašigalio vietos^[4]. Įvyko ir reikšmingi biologiniai pokyčiai, pradedant pirmųjų skeletinių bestuburių atsiradimu kambre, sausumos augalijos pasirodymu devone ir senųjų paparčių bei kordaitų įsivešėjimu karbone ir baigiant pirmųjų žuvų ordovike ir silūre bei roplių karbone ir perme atsiradimu. Pirmoji gyvybė prasidėjo vandenyno dugne, tačiau vėlyvajame paleozojuje persikėlė į sausumą, kur įsivyravo visokių rūšių organizmai. Žemynus dengė įvairūs primityvūs augalai, o baigiantis erai – ir miškai, iš kurių susidarė didžioji dalis anglies nuogulų Europoje ir rytinėje Šiaurės Amerikoje. Taip pat eros pabaigoje vyravo dideli, sudėtingesnės sandaros ropliai bei atsirado pirmieji modernesni (spygliuočių) augalai. Paleozojaus pabaiga laikomas didžiausias masinis išnykimas Žemės istorijoje – Permo-triaso masinis rūšių išnykimas. Ši katastrofa buvo tokia niekojanti, kad užtruko 30 mln. metų mezozojaus eroje^[5], kol gyvybė žemėje (pirmiausiai vandenyje) atsigavo^[6].

1. ↑ „Paleosoic“, Online Etymology Dictionary.
2. ↑ International commission on stratigraphy. Paskutinį kartą žiūrėta 2015.10.19
3. ↑ Geologinė laiko skalė
4. ↑ Bukantis A. 1994. Lietuvos klimatas. Vilnius
5. ↑ Sahney, S. & Benton, M.J. (2008). Recovery from the most profound mass extinction of all time. Proceedings of the Royal Society: Biological 275 (1636): 759–65. doi:10.1098/rspb.2007.1370. PMC 2596898. PMID 18198148.
6. ↑ [http://www.economist.com/node/16524904 The Economist The Economist], paskutinį kartą žiūrėta 2015.10.19