Platonas gr. Πλάτων | |
---|---|
Platonas | |
Gimė | 424 ar 423 m. pr. m. e. Atėnai |
Mirė | 348 ar 347 m. pr. m. e. Atėnai |
Tautybė | graikas |
Veikla | graikų filosofas |
Sritis | Metafizika Etika Politinė filosofija Epistemologija Estetika Filosofija apie sielą Filosofija apie meilę Matematika Kalbos Švietimas Kosmologija Eschatologija |
Organizacijos | Platono akademija |
Žymūs studentai | Aristotelis Eudoksas Knidietis |
Žinomas (-a) už | Teorinė filosofija
Praktinė filosofija
Alegorijos ir metaforos
|
Vikiteka | Platonas |
Platonas (gr. Πλάτων; Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – Aristoklas, gr. Αριστοκλής 422-347 m. pr. m. e.) – graikų filosofas, gyvenęs Atėnuose. Platonas sukūrė savo filosofinę sistemą, vadinamą platonizmu ir Akademiją. pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Europos žemyne.
Kartu su savo mokytoju Sokratu ir mokiniu Aristoteliu Platonas yra laikomas kertine figūra senovės graikų filosofijos ir iš jos kilusių Vakarų bei Artimųjų Rytų filosofijų formavimuisi.[1][2] Platono filosofija taip pat padarė milžinišką įtaką religijai ir dvasingumui.[3] Jo aiškintojo Plotino vadinamasis neoplatonizmas padarė didežiulę įtaką tiek krikščionybei (per Bažnyčios tėvus, tokius kaip Augustinas), tiek islamo filosofijai (pvz. per Al-Farabį). Žymus vokiečių filosofas Frydrichas Nyčė buvo pareiškęs, kad Vakarų kultūra auga Platono šešėlyje, o krikščionybę įvardino „platonizmu masėms“), o anglų matematikas ir filosofas Alfredas Nortas Vaithedas pažymėjo: „Saugiausias bendras Europos filosofinės tradicijos apibūdinimas yra tai, kad ji susideda iš nuorodų į Platoną“.[4]
Platonas buvo rašytinio dialogo ir dialektinių formų pradininkas filosofijoje. Jis kėlė klausimus, vėliau tapusiais visomis pagrindinėmis teorinės ir praktinės filosofijos sritimis. Žymiausias jo indėlis yra suformuluota grynojo proto formų teorija, kurioje Platonas pateikia universalijų klausimo sprendimą (dviprasmiškai vadinamą platonišku realizmu arba platonišku idealizmu). Jo vardu taip pat pavadinta meilė be aistros ir taisyklingieji iškilieji briaunainiai.
Manoma, kad Platono filosofijai didžiausią įtaką buvo padaręs Sokratas, taip pat ikisokratikai Pitagoras, Herakleitas ir Parmenidas. Kita vertus, išliko mažai jo pirmtakų darbų, o didžioji dalis to, ką šiandien žinome apie šias asmenybes, yra dėka paties Platono kūrinių. Skirtingai nuo beveik visų jo amžininkų, manoma, kad visi Platono darbai yra išlikę nepakeisti.[5] Nors Platono žinomumas ir skaitomumas svyravo priklausomai nuo laikotarpio, Platono kūriniai buvo nuolat skaitomi ir tyrinėjami.[6]