Pragaras

Pragaras – kančios ir skausmo vieta, į kurią po mirties turinčios patekti nusidėjėlių sielos. Figūruoja daugelyje tikėjimų.^[1][2][3][4]

Literatūroje ir mene pragaras neretai vaizduojamas su dervos katilais ir kitokiais kankinimo atributais.

Apreiškimo Jonui knygoje paminėtas ežeras degantis ugnimi ir siera, tačiau jo nederėtų painioti su vieta, į kurią, krikščionių manymu, po mirties patenka nusidėjėliai. Teologiniu požiūriu, pragaras ir Abraomo prieglobstis yra laikinos vietos, kur numirusieji laukia paskutinio teismo. Po jo, teisieji gyvens Naujojoje Žemėje, nusidėjėliai – ugnies ežere. Pragare, pasak legendų, gyvena raudoni, raguoti velniai. Vietoje jų pėdų – ožkos kanopos, rankose jie nešasi šakes. Jų vadovas, vadas – ypač didelis velnias, Liuciferis.

Islame pragaras (džahanamas) suprantamas kaip fizinės bausmės vieta, kur pasmerktųjų laukia nepakeliamos kūniškos kančios.^[1] Džahanamas įsivaizduojamas kaip degančios dervos duobė.^[1]

Nepainiotinas su mirusiųjų buveine, vadinama pragarais.^[5]

1. ↑ ^{1,0 1,1 1,2} Pragaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
2. ↑ „Hell“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
3. ↑ „Hell“. International Encyclopedia of the Social Sciences. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
4. ↑ „Hell“. The Columbia Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-12-11.
5. ↑ Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 305 psl.