ar-Rustumiyun الرستميون Rustamidų imamatas | ||||
Abasidų Kalifato vasalai | ||||
| ||||
Rustamidų teritorijos IX a. | ||||
Sostinė | Tahertas | |||
Valdymo forma | Teokratija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkūrimas | 761 m., 761 | |||
- Nukariauja Fatimidai | 909 m. | |||
Valiuta | Dinaras (moneta) |
Rustamidai (arab. الرستميون = ar-Rustumiyun, Iⵔⵓⵙⵜⵓⵎⵢⴻⵏ) – musulmonų ibaditų dinastija valdžiusi centrinį Magribą (dab. šiaurės Alžyras) VIII–IX a.[1]. Ši dinastija buvo sukūrusi valstybę, vadinamą Rustamidų imamatu. Tai buvo viena iš trijų pagrindinių valstybių, VIII a. pasidalinusių Magrebo regioną (kitos buvo Idrisidai ir Aglabidai).
Jų centras buvo Uarsenio regionas šiauriniame Alžyre aplink Taherto (dab. Tiareto) miestą, tačiau didžiausio išsiplėtimo laikais jų valstybė valdė didelę dalį šiaurinio Alžyro, pietinį Tunisą ir dalį Libijos.