Our website is made possible by displaying online advertisements to our visitors.
Please consider supporting us by disabling your ad blocker.

Responsive image


Santalai

Santalai
Santalų šokėjai
Santalų šokėjai
Gyventojų skaičius ~7 mln.
Populiacija šalyse Indijos vėliava Indija: 6,8 mln.
Bangladešo vėliava Bangladešas: 129 tūkst.
Nepalo vėliava Nepalas: 51 tūkst.
Butano vėliava Butanas
Kalba (-os) santalų
Religijos hinduizmas, prigimtinė (sarnaizmas), krikščionybė, islamas
Giminingos etninės grupės kiti mundai: ho, džuangai, karijai, korkai, savarai, bhūmidžai
Vikiteka: Santalai

Santalai (ᱦᱚᱲ ᱦᱚᱯᱚᱱ = Hor Hopon, hind. सांथाल, IAST: Sānthāl) – Pietų Azijos tauta, priklausanti prie mundų.[1] Gyvena Indijos rytuose (Džharkhande, V. Bengalijoje, Orisoje, Asame, Bihare), Bangladeše (Radžšahio ir Rangpuro srityse), Nepale, Butane. Populiacija – apie 7 mln. žmonių. Vartoja santalų kalbą, priklausančią mundų kalbų grupei (austroazinės kalbos), taip pat aplinkines kalbas (bengalų, orijų, hindi, nepalų). Dauguma tikinčiųjų – hinduistai, dalis išlaikė tradicinius tikėjimus (vad. sarnaizmas), yra šiek tiek krikščionių bei musulmonų.

Spėjama, kad santalai į rytų Indiją galėjo atsikraustyti prieš 3500–4000 metų,[2] kur ėmė maišytis su dravidais.[3]

Verčiasi žemdirbyste (ryžiai, soros, kukurūzai, ankštiniai), gyvulininkyste (karvės, buivolai, ožkos, kiaulės), paukštininkyste (vištos), medžiokle (yra kasmetinis kolektyvinės medžioklės paprotys), žvejyba, rankiojimu, amatais (puodininkystė, audimas, pynimas, kalyba). Uždarbiauja miestuose, ūkiuose.[1] Maitinasi įvairiomis košėmis, mėsos patiekalais; geriamas pienas, ryžių alus, palmių vynas.[4]

Tradicinė santalų gyvenvietė linijinio plano, įsikūrusi lygumose, upių slėniuose, kalvų papėdėse. Tradicinis būstas – namas su veranda, nendrių ir bambuko sienomis, drėbtomis moliu, nendrėmis, ryžių šiaudais arba čerpėmis dengtu stogu. Sienos baltinamos, dažnai puošiamos augaliniais ir geometriniais ornamentais.[4] Namuose yra speciali patalpa (bhitaras), skirta pagerbti protėvių dvasioms.[1]

Moterys nešioja sarius (baltus arba durstytus), sidabro, žalvario, spalvoto stiklo papuošalus. Tatuiruojasi. Vyrai dėvi strėnraiščius, dhočius, lungius, marškinius, striukes, turbanus.[1]

Išliko visuomenės skirstymasis į totemines gimines ir patronimijas, įtakingi genčių vadai. Gausus folkloras (šokiai, muzika – grojama būgnais, fleitomis, vienatygiu smuiku).[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Санталы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
  2. Sidwell, Paul. 2018. Austroasiatic Studies: state of the art in 2018. Presentation at the Graduate Institute of Linguistics, National Tsing Hua University, Taiwan,
  3. Schliesinger, Joachim (2016). Origin of the Tai People 3: Genetic and Archaeological Approaches. Booksmango. p. 71.
  4. 4,0 4,1 Santalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

Previous Page Next Page