Standartinis modelis – teorija, aprašanti stipriąją, silpnąją ir elektromagnetinę sąveikas bei fundamentaliąsias daleles, iš kurių sudaryta materija. Tai – kvantinė lauko teorija, kuri remiasi kvantine mechanika ir specialiąja reliatyvumo teorija. Modelis buvo vystomas 20-ojo amžiaus antrojoje pusėje.[1]
Standartinis modelis numatė W ir Z bozonų (abu bozonai atrasti 1983 m.), gliuono (1978 m.)[2], viršūninio (1995 m.) ir žaviojo (1974 m.) kvarkų egzistavimą bei tiksliai nustatė jų pagrindines savybes prieš eksperimentiškai atrandant šias daleles.[3] Paskutinė eksperimentiškai patvirtinta Standartinio modelio dalelė yra Higso bozonas, kuris buvo atrastas 2012 metais Didžiajame hadronų greitintuve.[4]
Šis modelis yra naudojamas kaip pagrindas kuriant naujus, egzotiškus modelius, kurie tobulina simetrijas, įtraukia naujas, hipotetines daleles bei papildomas dimensijas, bandydami paaiškinti eksperimentiškai gaunamus nuokrypius nuo Standartinio modelio.