Tolimieji Rytai – sąvoka, kuria apibūdinama rytinė Azijos žemyno dalis. Tolimiesiems Rytams priskiriamų kraštų skaičius skiriasi – prie jų paprastai priskiriama Rytų Azija (Kinija, Japonija, Korėja ir kt.), Rusijos Tolimieji Rytai, kartais dar ir Filipinai[1], Mongolija ar visa Pietryčių Azija. Čia susitelkę virš 1,6 mlrd. pasaulio gyventojų (didžiausi miestai – Tokijas, Šanchajus, Pekinas, Seulas).
Rytinė regiono dalis, esanti šalia Ramiojo vandenyno, žema ir lygi (Didžioji Kinijos lyguma ir kt.), būdingos derlingos, tankiai apgyvendintos sritys su vyraujančiu musoniniu klimatu. Einant į vakarus ir šiaurę kraštovaizdis darosi atšiauresnis: vakaruose plyti dykumos (Gobis, Alašanis, Taklamakanas), kyla Himalajų kalnai, Tibeto plokščiakalnis, o šiaurėje pereinama į taigos, tundros sritis, subarktinės srities kalnynus (Kolymos kalnynas, Čerskio kalnagūbris, Čiukčių kalnynas). Rytiniame pakraštyje gausu veikiančių ugnikalnių (Kamčiatkos pusiasalyje, Japonijoje, Filipinuose, Indonezijoje). Didžiausios upės: Jangdzė, Huanghė, Amūras, iš dalies Lena, Mekongas. Gausu naudingųjų iškasenų (ypač akmens anglių, naftos, geležies rūdos).