Tripanosomos

Trypanosoma
Tripanosoma (Trypanosoma cruzi)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Pirmuonys ( Protista) Tipas: Euglenozoa ( Euglenozoa) Klasė: Kinetoplastea ( Kinetoplastea) Būrys: Tripanosomatidai ( Trypanosomatidae) Gentis: Tripanosomos ( Trypanosoma)

Tripanosomos (Trypanosoma) – žiuželiniai pirmuonys, stuburinių (žuvų^[1][2], varliagyvių^[3], paukščių^[4], žinduolių) parazitai. Tripanosomos ypatingos savita kvėpavimo grandinės struktūra, angliavandenių skaidymo fermentų sutelkimu atskirose ląstelės organelėse, išskirtine genetine organizacija, atsparumą gyvūnų imunitetui suteikiančiu ląstelės paviršiaus baltymų nuolatiniu keitimu ir kt. Todėl šie mikroorganizmai yra plačiai naudojami kaip eukariotinės ląstelės laboratorinis modelis.

Tripanosomas platina musės cėcė ir kai kurie kiti vabzdžiai, tuo tarpu vandenyje jas gali pernešti dėlės^[5]. Šie parazitai sukelia sunkiai gydomas ligas (tripanosomozes): miegligę, Čagaso ligą, naganą. Jie gali daugintis ir vabzdžio organizme, ir stuburinio gyvūno kraujyje.

Skirtingų gyvenimo ciklo stadijų tripanosomų morfologija ir metabolizmas yra nevienodi. Žinduoliams (žmogui ar naminiams gyvūnams) infektyvi stadija vadinama metacikline tripanosoma. Ją užkrėstos musės cėcė injekuoja į odos audinius. Paprastai vienos tokios injekcijos metu į šeimininko organizmą patenka 200-300 pirmuonių ląstelių. Žinduolio organizme metaciklinės tripanosomos pradeda diferencijuotis ir dalintis. Po truputį jų morfologija keičiasi į ilgesnę, „lieknos“ (long slender) formos, kuri ir vyrauja žinduolio organizme. Jose neišsivysčiusios mitochondrijos, neveikia Krebso ciklas, jos neturi klasikinės kvėpavimo grandinės ir citochromų, būdingų vabzdžių stadijos mikroorganizmams. Energija apsirūpinama angliavandenių skaidymo keliu – glikolize, kuri vyksta specifinėse, tik tripanosomatidėms būdingose membraninėse organelėse – glikosomose.

Besidaugindamos dalijimosi pusiau būdu, ilgos „lieknos“ tripanosomos odoje išlieka apie tris savaites nuo infekavimo. Po to jos patenka į šeimininko limfinę ir kraujotakos sistemas, kur toliau aktyviai dauginasi. Labai mažas procentas „lieknų“ tripanosomų sustoja dalintis ir diferencijuojasi į vadinamąsias trumpas, „kresnas“ (short stumpy) tripanosomas. Šios stadijos parazitų žinduolių kraujyje surasti labai sunku, bet būtent jie užkrečia muses cėcė.

Kai neužsikrėtęs vabzdys įgelia infekuotai aukai, su krauju į jo žarnyną patenka ir tripanosomos, tarp kurių yra nedidelis kiekis trumpųjų,„kresnųjų“. Šios stadijos parazitai vabzdžio žarnyne diferencijuojasi į intensyviai besidauginančias, vadinamąsias prociklines tripanosomas. Prociklinių tripanosomų glikosomose aptinkamos ir kitos metabolizmo sistemos: tai pentozinio ciklo bei gliukoneogenezės reakcijos, lipidų biosintezė, pirimidinų bei purinų biosintezė, riebalų rūgščių β-oksidacija. Prociklinių tripanosomų mitochondrijose vyksta oksidacinis fosforilinimas bei Krebso ciklas. Šios formos parazitų dauginimasis vabzdžio žarnyne trunka apie tris savaites. Po to prociklinės tripanosomos palieka žarnyną ir juda link vabzdžio seilių liaukų. Šios migracijos metu jos diferencijuojasi ir prieš pasiekdamos seilių liauką tampa nesidalijančiomis metaciklinėmis tripanosomomis. Vabzdžiui maitinantis, su seilėmis patekusios į šeimininko kraują metaciklinės tripanosomos jį užkrečia. Tokiu būdu ciklas kartojasi.

1. ↑ E.M. Yeld, N.J. Smit, 2006. A new species of Trypanosoma (Kinetoplastida: Trypanosomatidae) infecting catsharks from South Africa. Journal of the Marine Biological Association of the United Kingdom, 86, 4: 829-833
2. ↑ C. R. Kennedy, 1974. A checklist of British and Irish freshwater fish parasites with notes on their distribution. Journal of Fish Biology, 6, 5: 613–644
3. ↑ Ray R.; Choudhury A., 1983. Trypanosomes of Indian anurans. Technical Monograph, Zoological Survey of India, 8: 1-60.
4. ↑ Ravinder N. M. Sehgal, Hugh I. Jones, Thomas B. Smith, 2001. Host specificity and incidence of Trypanosoma in some African rainforest birds: a molecular approach. Molecular Ecology, 10, 9, 2319–2327
5. ↑ [http://www.cabdirect.org/abstracts/19206300102.html Von Bassewitz E., 1920. The Medicinal Leech as Transmitter of the South American Equine Trypanosomiasis, Mal de Caderas. Brasil-Medico, 34, 18: 283-285.