Vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai – plati augalų, kurių dalys naudojamos kaip žaliava vaistiniams preparatams, grupė. Priskaičiuojama apie 12 000 augalų rūšių, laikomų vaistiniais.

Šie vaistiniai preparatai naudojami medicinoje ir veterinarijoje gydymui bei profilaktikai. Toks gydymas vadinamas fitoterapija. Kai kurie vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje.

Augalai savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų: eterinių aliejų, karčiųjų, rauginių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, vitaminų, glikozidų bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia ligų sukėlėjus (žudo bakterijas), kitos – veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios – papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais.

Vaistiniai augalai dažnai priešpastatomi pagamintiems cheminiams vaistams. Kartu paplitusi nuomonė, kad naturalūs augaliniai vaistai turi silpnesnį šalutinį poveikį ir beveik nesukelia organizmo alergijos. Tačiau to negalima apibendrinti: jeigu lyginama, reikia palyginti konkretų gydymą vaistiniu augalu su gydymu kitais vaistais.

Vaistiniai augalai labai reikšmingi farmacijoje. Iš augalinių žaliavų ar sintetintų veikliosios medžiagos atitikmenų pagaminama bene trečdalis visų vaistų.

Kadangi daugelis vaistinių augalų vartojami mitybai, riba tarp maistinių, vaistinių, prieskoninių, narkotinių ar nuodingųjų augalo savybių sunkiai apibrėžiama ir priklauso nuo situacijos.