Vanduo (H2O) | |
---|---|
![]() ![]() | |
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
Vanduo | |
Sinonimai | |
Vandenilio oksidas | |
Identifikacija | |
CAS numeris | 7732-18-5 |
PubChem | 962 |
ChemSpider | 937 |
UNII | 059QF0KO0R |
RTECS numeris | ZC0110000 |
ChEBI | 5377 |
InChI | 1S/H2O/h1H2 |
Cheminė informacija | |
Cheminė formulė | H2O |
Molinė masė | 18,01528(33) g/mol |
SMILES | O |
Rūgštingumas (pKa) | ~35–36 |
Bazingumas (pKb) | |
Valentingumas | |
Fizinė informacija | |
Tankis | 1000 kg/m³, skystis (4 °C), 917 kg/m³, ledas |
Išvaizda | bespalvis (storame sluoksnyje – žydras) ir bekvapis skystis |
Lydymosi t° | 0 °C, 32 °F, (273,15 K) |
Virimo t° | 99,98 °C, 211,97 °F (373,13 K) |
Lūžio rodiklis (nD) | 1,3330 |
Klampumas | 0,001 Pa s esant 20 °C |
Tirpumas H2O | |
Šiluminis laidumas | |
log P | |
Garavimo slėgis | |
kH | |
Kritinis santykinis drėgnumas | |
Farmakokinetinė informacija | |
Biotinkamumas | |
Metabolizmas | |
Pusamžis | |
Pavojus | |
MSDS | |
ES klasifikacija | |
NFPA 704 | |
Žybsnio t° | |
Užsiliepsnojimo t° | |
R-frazės | |
S-frazės | |
LD50 | |
Struktūra | |
Kristalinė struktūra | Šešiakampė |
Molekulinė forma | |
Dipolio momentas | 1,85 D |
Simetrijos grupė | |
Termochemija | |
ΔfH |
|
Giminingi junginiai | |
Giminingi jonai | Dvivandenilio selenidas, Sieros vandenilis, Vandenilio peroksidas |
Giminingi junginiai | Acetonas, Ledas, Metanolis |
Giminingos grupės |
Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemės vandeninis apvalkalas – hidrosfera – sudaro 71 % Žemės paviršiaus. 96,5% Žemės vandens telkiasi jūrose ir vandenynuose.[1] Mažesni kiekiai vandens sutinkami gruntinio vandens (1,7%), Antarktidos ledynų ir ledo kepurių (1,7%), taip pat garų, debesų ir kritulių pavidalu (0,001%).[2][3] Žemėje nuolatos vyksta vandens apytakos ciklo procesai — garavimas, transpiracija, kondensacija, krituliai ir paviršinio vandens nutekėjimas, dažniausiai į jūrą. Žinoma, kad, sulydant 1 km³ granito, galima gauti 26 mln. t vandens. Vanduo atliko ir atlieka lemiamą vaidmenį Žemės geologijos istorijoje, klimato ir orų formavime, medžiagų apykaitoje, gyvybės fiziologinėje ir biologinėje sferoje.
Vanduo vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Apie 70% gėlo vandens žmonių suvartojama žemdirbystei.[4] 6,5% baltymų žmonių mityboje gaunama žvejojant vandenynuose, jūrose, upėse ir ežeruose.[5] Dauguma dideliais atstumais transportuojamų produktų (pvz., nafta, gamtinės dujos) transportuojami vandens transportu per jūras, upes, ežerus bei kanalus. Dideli kiekiai vandens, ledo ir vandens garų naudojami vėsinimui ir šildymui pramonėje ir namų ūkiuose.