Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Vokietijos reichas vok. Deutsches Reich | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Einigkeit und Recht und Freiheit („Vienybė ir teisingumas, ir laisvė“) | |||||
Himnas Das Lied der Deutschen („Vokiečių daina“) | |||||
Veimaro respublika 1930 m. | |||||
Sostinė | Berlynas | ||||
Valdymo forma | Federacinė parlamentinė pusiau prezidentinė respublika (1919–1930) Federacinė autoritarinė prezidentinė respublika (1930–1933) | ||||
Prezidentas | |||||
1919–1925 | Friedrich Ebert | ||||
1925–1933 | Paul von Hindenburg | ||||
Kancleris | |||||
1919 (pirmas) | Philipp Scheidemann | ||||
1933 (paskutinis) | Adolfas Hitleris | ||||
Parlamentas | Reichstagas | ||||
Era | Tarpukaris | ||||
- Vilhelmo II abdikacija | 1918 m. lapkričio 9 d. | ||||
- A. Hitleris paskirtas reichskancleriu | 1933 m. sausio 30 d. | ||||
Valiuta | Papiermarkė (1919–1923) Rentenmarkė (1923–1924) |
Veimaro respublika (vok. Weimarer Republik) – Vokietijos valstybės neoficialus pavadinimas 1919–1933 m. Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios Veimaro konstitucijos.[1]
Veimaro respublika buvo federacinė: įėjo 15 žemių (Anhaltas, Badenas, Bavarija, Braunšveigas, Hesenas, Lipė, Meklenburgas-Štrelicas, Meklenburgas-Šverynas, Oldenburgas, Prūsija, Saksonija, Šaumburgas-Lipė, Tiūringija, Valdekas, Viurtembergas) ir 3 laisvieji miestai (Brėmenas, Hamburgas, Liubekas). Daugiausia įtakos valdymui turėjo Prūsija.[1]
Atstovaujamieji organai buvo šie:
Prezidentas galėjo nepatvirtinti Reichstago priimtų įstatymų, taip pat bet kada jį paleisti. Prezidentais buvo: