Abstraktusis ekspresionizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Abstraktusis ekspresionizmas (dažnai vadintas neformaliąja tapyba; art informel) – XX a. penktojo dešimtmečio viduryje Niujorke susiformavusi meno kryptis, kuriai labiau rūpėjo vaizduoti emocijas negu objektus.

Dauguma šio judėjimo atstovų mėgo didelio formato drobes, dramatiškas spalvas ir laisvą tapybos manierą. Abstraktus ekspresionizmas, kartais vadinamas Niujorko mokykla, buvo pirma meno kryptis, gimusi JAV. Pirmą kartą meno centras persikėlė į šią šalį. Abstraktusis ekspresionizmas išliko populiarus iki 60-ųjų, kai išsivystė pop art.

Nepaisant to, kad abstraktusis ekspresionizmas apėmė daugybę stilistinių priėjimų, šis judėjimas turėjo keletą jungiančių dalykų. Abstrakčiųjų ekspresionistų paveikslai sudaryti iš figūrų, linijų ir formų vaizdavo kitokią negu vizuali tikrovę. Techniškai, dauguma abstrakčiųjų ekspresionistų akcentavo paviršiaus kokybę ir tekstūrą, naudojo dideles drobes. Jie taip pat siekė pabrėžti savo darbuose atsitiktinumą ir galimybę, bet visad kruopščiai planavo savo darbų įgyvendinimą. Taigi, klaidas, kurias jie padarydavo tapymo procese jie priskirdavo prie menininko privalumų. Arshile Gorky ir Hans Hoffman skyrė daug dėmesio dažų fizinėms savybėms, nes jos padėdavo išreikšti menininko potencialą abstrakcijoje. Abstraktūs ekspresionistai laikė tapybą tauria emocijų išraiška ir priemone vizualiajai komunikacijai. Ne visų abstrakčiųjų ekspresionistų darbai buvo abstraktūs ir ekspresyvūs, vis dėlto juos jungia pasąmoninio kūrybingumo spontaniškas išlaisvinimas. Kūrybos procesas yra vertinamas kaip tolygus rezultatui.

Abstraktaus ekspresionizmo filosofijos šaltinis yra atsakymai į klausimus apie žmogaus egzistenciją. Ji kalba apie vidines psichologines kovas, išorines kovas tarp žmogaus ir natūros ir dvasinio komforto paieškas. Visi šie dalykai buvo išreiškiami per abstrakciją, ieškant prasmės tapybos procese, išlaisvinant pasąmonėje glūdinčius jausmus ir troškimus. Susiformavo dvi pagrindinės abstraktaus ekspresionizmo kryptys: veiksmo tapyba ir spalvinio lauko tapyba.