Airiai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 80 mln.[1] |
Populiacija šalyse | Airija: 4 581 269 (2011) Šiaurės Airija: |
Kalba (-os) | airių, anglų |
Religijos | katalikybė, neodruidizmas |
Giminingos etninės grupės | škotai, bretonai, kornai, anglai, menksiečiai, valai, Alsterio škotai |
Aĩriai (air. na hÉireannaigh) – keltų tauta, gyvenanti daugiausia Airijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje. Dauguma katalikai. Kalba airių ir anglų kalbomis.
IV a. pr. m. e. į Airiją atsikėlė keltų gentys gėlai ir palaipsniui susiliejo su vietos gyventojais. Vėliau didelę įtaką keltų gentims padarė kaimyninės normanų ir anglosaksų gentys. Turėjo turtingą mitologiją, išvystytą pagoniškąjį tikėjimą. 432 m. atvykus į Airiją Šv. Patrikui, pradėta platinti katalikybė. Įsteigta daug vienuolynų, misijų. X-XII a. susiformavo airių tauta. XVI–XVII a. pradėtas intensyvus airių nutautinimas, anglų kalba išstūmė airių kalbą, išpilto angliški papročiai. Modernioji airių tauta pradėjo formuotis XVIII a. Ji pasižymi labiau germaniškomis, negu keltiškomis tradicijomis. XIX a. vid. Airija smarkiai nukentėjo nuo bulvių maro sukelto bado, todėl daug airių emigravo į Angliją ir JAV. Pastarojoje valstybėje jie sudarė žymią diasporą ir ženkliai prisidėjo prie JAV iškilimo. XIX a. katalikybė ir kalba tapo tautinės saviraiškos priemone. XIX a. pab. – XX a. pr. kilo tautiniai judėjimai, kova prieš Britaniją. 1956 m. Airijos salos vakaruose išskirtos gėlų sritys (Gaeltacht; 6 % Airijos teritorijos), kuriose labiausiai išlikusi keltiškoji airių kultūra, tebevartojama airių kalba. Šios teritorijos saugomos.
Tradiciniai airių verslai yra gyvulininkystė, žemdirbystė (ypač bulvių auginimas), žvejyba. Turi gausią dainuojamąją tautosaką (lopšinės, kalendorinės, darbo, užstalės, meilės dainos). Tradiciniai muzikos instrumentai – arfa, airiškas dūdmaišis, švilpynės, būgneliai.[9]
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)