Alvarai

Alvarai (tamil. ஆழ்வார்கள்  = āḻvārkaḷ „pasinėrę į dievą“) – tamilų vaišnavų šventųjų grupė, ekstatinėmis giesmėmis garbinusi Višnų. Priklausė įvairioms kastoms ir gyvavo VII–IX a. Išskiriama 12 žymiausių alvarų, iš kurių svarbiausias – šudra Namalvaras (VIII a.), kuris 16 metų buvo nugrimzdęs į ekstazišką transą. Jis savo religinius jausmus ragino reikšti šokinėjimu, dainavimu, šaukimu.

X a. pirmasis šrivaišnavų mokytojas Nathamunis iš alvarų giesmių ir poemų sudarė rinkinį „Keturių tūkstančių himnų antologija“, pramintą „tamilų Veda“. Ji turėjo įtakos Ramanudžos (1017–1137 m.) ortodoksinei šrivaišnavizmo teologijai.^[1]

1. ↑ Kazimieras Seibutis. Alvarai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001